Turinys[Slėpti][Rodyti]
- Taigi, kas yra neuromorfinė technologija?
- Kaip veikia neuromorfinė technologija?
- Realūs neuromorfinės technologijos naudojimo atvejai
- Dabar, kas yra dirbtinis intelektas arba AI?
- Neuromorfinė technologija vs dirbtinis intelektas
- Kokią ateitį laukia neuromorfinės technologijos ir dirbtinis intelektas?
- Išvada
Neuroniniai tinklai yra nusistovėjusi sąvoka dirbtinio intelekto bendruomenėje. Ir dauguma praktikų žino apie didelius apdorojimo ir energijos poreikius praktiškai bet kokiam žymiam neuroninio tinklo mokymui.
Tai reiškia, kad norint tobulėti, reikalinga naujos rūšies įranga. Kai kurie specialistai mano, kad kvantinis kompiuteris yra ta įranga.
Kvantinis skaičiavimas yra technologija, kuriai sukurti prireiks daug dešimtmečių, nepaisant to, kad ji rodo didžiulį potencialą. Fizikos teorijos dar nėra pakankamai išvystytos, kad būtų galima sukurti naudingus ir įperkamus produktus.
Čia aktualus neuromorfinių technologijų panaudojimas.
Naudodama architektūrą, kurioje lustai elgiasi kaip neuronai, neuromorfinė technologija išnaudoja smegenų pranašumus. Šiame straipsnyje bus atidžiai išnagrinėta dirbtinis intelektas ir neuromorfines technologijas, taip pat jų skirtumus ir panašumus.
Taigi, kas yra neuromorfinė technologija?
Neuromorfinė technologija yra būdas sukurti kompiuterius, kurie veikia labiau kaip mūsų smegenys. Tai reiškia, kad reikia sukurti specializuotus kompiuterių lustus, kurių pagrindinė struktūra yra tokia pati kaip mūsų smegenų neuronai ir juos jungiančios sinapsės.
Šie lustai turi galimybę apdoroti informaciją panašiai kaip žmogaus smegenys daro, todėl jie yra veiksmingesni atliekant tam tikrą veiklą, pvz., modelių atpažinimą ir sprendimų priėmimą.
Paprasčiau tariant, tai yra technika, skirta kurti kompiuterius, kurie gali „mąstyti“ ir „mokyti“ daugiau, kaip tai daro žmonės, sunaudodami mažiau energijos ir padarydami tai akimirksniu.
Jis panašus į dirbtinį intelektą (DI), tačiau užuot naudojęs sudėtingus algoritmus, imituoja mūsų smegenų veiklą.
Kaip veikia neuromorfinė technologija?
Kad neuromorfinės technologijos veiktų, turi būti sukurtos specializuotos kompiuterių lustai, kurių pagrindinė struktūra būtų tokia pati kaip mūsų smegenų neuronai ir juos jungiančios sinapsės.
Šie lustai turi galimybę apdoroti informaciją panašiai kaip žmogaus smegenys, todėl jie yra veiksmingesni atliekant tam tikrą veiklą, pvz., modelio atpažinimą ir sprendimų priėmimą.
Paprasčiau tariant, lustas veikia kaip sinapsių tinklas, jungiantis smegenų neuronus.
Panašiai kaip smegenys apdoroja informaciją, lustas turi galimybę informaciją apdoroti lygiagrečiai. Be energijos vartojimo efektyvumo, lustas gali analizuoti duomenis ir akimirksniu priimti sprendimus, sunaudodamas mažiau energijos nei įprasti kompiuterių procesoriai.
Apsvarstykite galimybę naudoti neuromorfinę technologiją, kad sukurtumėte kompiuterį, galintį atpažinti šunį nuotraukoje. Kiekvienas dirbtinis neuronas lusto tinkle būtų atsakingas už vaizdo nuskaitymą, kad būtų nustatyta tam tikra charakteristika, pvz., kailis, keturios kojos ar uodega.
Tai šuo, jie signalizuotų kitam neuronui, kai pakankamai šių neuronų vaizde pamatytų tas pačias savybes.
Realūs neuromorfinės technologijos naudojimo atvejai
Šiandien yra daug praktinių neuromorfinių technologijų panaudojimo būdų, pavyzdžiui:
Robotika: robotų judėjimą ir elgesį gali valdyti neuromorfinės sistemos, šios sistemos taip pat leidžia robotams priimti sprendimus remiantis jutiklių duomenimis.
Autonominės sistemos: Neuromorfinė technologija gali būti naudojama priimant sprendimus realiuoju laiku, planuojant ir valdant judesius bei suvokiant savarankiškai važiuojančius automobilius, dronus ir kitas autonomines sistemas.
Vaizdo ir balso atpažinimas: Neuromorfinės sistemos yra vertingos tokiose programose kaip apsaugos sistemos, vaizdų paieškos ir gavimo sistemos bei kalba valdomi įrenginiai, nes jos labai efektyviai atlieka tokias užduotis kaip objektų atpažinimas, veido atpažinimasir kalbos konvertavimas į tekstą.
Daiktų internetas (IoT): daiktų interneto įrenginiai, tokie kaip kameros, mikrofonai ir jutikliai, gali analizuoti duomenis vietoje, naudodami neuromorfinę technologiją, todėl nereikia siųsti didelių duomenų į debesį.
Sveikatos priežiūra: Neuromorfinės sistemos gali būti naudojamos tobulinant pagalbines technologijas, tokias kaip galūnių protezavimas ir pažinimo pagalba, taip pat medicininiam vaizdavimui, diagnostikai ir terapijai.
Finansai: finansinių duomenų analizę realiuoju laiku, nesąžiningų sandorių aptikimą ir investavimo pasirinkimą galima atlikti naudojant neuromorfinę technologiją.
Dabar, kai susipažinote su neuromorfinėmis technologijomis, laikas pakalbėti apie dirbtinį intelektą ir jų skirtumus bei panašumus.
Dabar, kas yra dirbtinis intelektas arba AI?
Dirbtinis intelektas, arba AI, yra žmogaus intelekto atkartojimas mašinose, kurios buvo sukurtos mąstyti ir įgyti žinių panašiai kaip žmonės.
Tai apima kompiuterinių sistemų, galinčių atlikti tokias operacijas, kurioms paprastai reikalingas žmogaus intelektas, kaip kalbos supratimas, paveikslėlių atpažinimas, greitų sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas, kūrimą.
Technologija, leidžianti robotams mąstyti ir mokytis kaip žmonėms, žinoma kaip dirbtinis intelektas (AI).
Jis gali būti naudojamas kuriant kompiuterius ir kitus įrenginius, galinčius atlikti užduotis, kurių paprastai reikia žmogui, pavyzdžiui, suprasti kalbą, atpažinti veidus ir priimti sprendimus.
Neuromorfinė technologija vs dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas (AI) ir neuromorfinės technologijos yra glaudžiai susijusios, bet skirtingos temos.
Neuromorfinės technologijos, elektronikos posrities, tikslas yra naudoti specializuotą aparatūrą žmogaus smegenų veiklai imituoti.
Priešingai, dirbtinio intelekto sritis yra didesnė ir apima platų intelektualių robotų kūrimo technologijų ir metodų spektrą. Tai gali apimti tokius metodus kaip dirbtinis intelektas, kompiuterinis regėjimas ir natūralios kalbos apdorojimas.
Tai, kad neuromorfinės sistemos yra specialiai sukurtos imituoti smegenų neuronų struktūrą, o dirbtinio intelekto sistemos gali būti sukurtos pagal įvairius dizainus, yra vienas iš pagrindinių skirtumų tarp neuromorfinės technologijos ir AI.
Tai reiškia, kad nors neuromorfinės sistemos gali būti labiau pajėgios nei standartinės AI sistemos atliekant tam tikras užduotis, jos kartu gali būti labiau suvaržytos.
Kitas svarbus skirtumas yra tai, kad neuromorfinės sistemos dažnai yra mažiau lanksčios nei AI, nes jos skirtos ribotai veiklai ir galimi sunkumai greitai prisitaikant prie naujų užduočių.
Tačiau neuromorfinės sistemos gali būti efektyvesnės energijos atžvilgiu ir gerai veikti realiuoju laiku, kai reikia greitai priimti sprendimus, pavyzdžiui, robotuose ir savarankiškai vairuojamuose automobiliuose.
Štai keletas svarbių punktų, į kuriuos reikia atsižvelgti:
- Nors dirbtinis intelektas (AI) yra bendresnė sritis, apimanti įvairias technologijas ir išmaniųjų mašinų kūrimo strategijas, neuromorfinė technologija yra elektronikos pogrupis, bandantis imituoti žmogaus smegenų operacijas naudojant specializuotą aparatinę įrangą.
- Tokiose veiklose kaip kalbos atpažinimas, vaizdo identifikavimas ir sprendimų priėmimas, kurie tradiciškai priskiriami žmogaus intelektui, neuromorfinės sistemos sukuriamos taip, kad būtų itin veiksmingos. Kita vertus, AI sistemos gali būti naudojamos įvairiems darbams, kuriems tradiciškai reikia žmogaus intelekto, atlikti.
- Nors dirbtinio intelekto sistemos gali būti kuriamos remiantis įvairiais dizainais, neuromorfinėje technologijoje naudojami dirbtiniai neuronai ir sinapsės, sukurtos veikti taip, kaip veikia tikri neuronai ir sinapsės.
- Tokiose veiklose kaip kalbos atpažinimas, vaizdo identifikavimas ir sprendimų priėmimas, kurie tradiciškai priskiriami žmogaus intelektui, neuromorfinės sistemos sukuriamos taip, kad būtų itin veiksmingos. Kita vertus, dirbtinio intelekto sistemos gali atlikti įvairius darbus, kuriems tradiciškai reikia žmogaus intelekto.
- Neuromorfinė technologija gali būti naudojama kuriant intelektualias sistemas, kurios yra neįtikėtinai efektyvios ir lanksčios, o dirbtinis intelektas gali būti naudojamas atlikti užduotis, kurias žmonėms sunku arba neįmanoma atlikti vieniems.
- Dirbtinis intelektas (AI) ir neuromorfinės technologijos gali būti panaudotos kuriant tvirtas, protingas sistemas, galinčias atlikti įvairias užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto.
Kokią ateitį laukia neuromorfinės technologijos ir dirbtinis intelektas?
Dirbtinis intelektas (AI) ir neuromorfinės technologijos yra dvi intriguojančios ir greitai besivystančios studijų ir plėtros sritys.
Tikimasi, kad neuromorfinė technologija ateityje taps veiksmingesnė ir galingesnė.
Tai gali lemti naujus naudojimo būdus priimant sprendimus realiuoju laiku ir sunaudojant mažai energijos tokiose srityse kaip robotika, savarankiškai važiuojantys automobiliai ir namų automatika.
Be to, tikimasi, kad neuromorfiniai procesoriai bus naudojami įvairiose įterptosiose sistemose ir daiktų interneto įtaisuose, įskaitant kameras ir jutiklius, kad būtų galima analizuoti duomenis vietoje ir perduoti tik būtinus duomenis į debesį.
Gilus mokymasis, stiprinamasis mokymasis ir paaiškinamas DI yra trys DI tyrimų sritys, kurios, kaip tikimasi, sparčiai augs ateinančiais metais. Dėl šių naujovių AI sistemos taps stipresnės, tikslesnės ir skaidresnės.
Taip pat tikimasi, kad dirbtinio intelekto naudojimas padidės daugelyje sektorių, įskaitant sveikatos priežiūrą, bankininkystę ir logistiką. AI gali būti naudojamas, pavyzdžiui, norint automatiškai aptikti nesąžiningus finansinius sandorius arba analizuoti didžiulius medicininių duomenų kiekius, kad padėtų gydytojams nustatyti tikslesnes diagnozes.
Taip pat tikimasi, kad dirbtinis intelektas vaidins svarbų vaidmenį kuriant ir tobulinant pagalbines technologijas, įskaitant protezus, pažinimo priemones ir virtualius asistentus.
Išvada
Galiausiai, norint, kad dirbtinio intelekto sektorius būtų visiškai veiksmingas, neuromorfinė aparatinė įranga yra naujos rūšies technologija, kurios reikia.
Atrodo, kad geriausias pasirinkimas yra neuromorfiniai procesoriai, o kelios įmonės bando plėtoti šią technologiją ir aparatūros dirbtinio intelekto ateitį.
Tikimasi, kad šioje srityje bus atlikta daugiau komercinių tyrimų ir neuroninis tinklas aparatinė įranga netrukus bus prieinama.
AI kūrėjų dėka pasaulis gali pasikeisti. Toliau vystantis šioms sritims galime tikėtis vis stipresnių ir pažangesnių sistemų, galinčių atlikti įvairią veiklą, kuriai tradiciškai reikia žmogaus intelekto.
Palikti atsakymą