Turinys[Slėpti][Rodyti]
Švaraus ir patvaraus kodo kūrimas yra labai svarbus bet kurio projekto ilgalaikei sėkmei kuriant programinę įrangą. Skirtumas tarp švaraus ir tvaraus kodo yra tas, kad pirmąjį galima atnaujinti ir prižiūrėti visą laiką, o antrąjį lengva skaityti, suprasti ir redaguoti.
Šios gairės yra labai svarbios, nes jos išlaisvina kūrėjus nuo naštos naršyti netvarkingo kodo labirinte, kad būtų galima greitai pridėti naujų funkcijų ir išspręsti klaidas.
Suteikdama programinės įrangos projektams skirtingą struktūrą ir atskiriant problemas, svogūnų architektūra gali padėti pasiekti šiuos tikslus.
„Onion Architecture“ leidžia kūrėjams sutelkti dėmesį į kiekvieno sluoksnio logiką, negalvojant apie žemiau esančių lygių specifiką, nes programa suskaidoma į koncentrinius sluoksnius. Kadangi vieno sluoksnio pakeitimai neturi įtakos kitiems, dėl šio atsakomybės atskyrimo laikui bėgant kodo priežiūra ir atnaujinimas tampa paprastesnis.
Kūrėjai gali sukurti funkcionalią, valdomą ir ilgainiui lanksčią programinę įrangą, įgyvendindami svogūninės architektūros koncepcijas.
Šiame įraše išnagrinėsime pagrindinius svogūninės architektūros principus, pranašumus ir pritaikymą jūsų projektams.
Kas yra svogūnų architektūra?
Programos kodo sluoksniavimas pagal jos funkcionalumą ir paskirtį yra žinomas kaip svogūnų architektūra. Modelis apima koncentrinių apskritimų arba sluoksnių kūrimą aplink centrinį domeno modelį, kurių kiekvienas yra atsakingas už atskirą užduotį ir turi priklausomybes, tekančias į vidų, link šerdies.
Programos infrastruktūra ir vartotojo sąsaja yra pavaizduoti išoriniais programos sluoksniais, o pagrindinės programos domeno logika – sluoksniu su aukščiausiu sluoksniu.
„Onion Architecture“ turi didelę praktinę vertę, ypač kuriant plačias, sudėtingas programinės įrangos sistemas. Paprasčiau testuoti, prižiūrėti ir laikui bėgant atnaujinti kodų bazę, kai programa yra sukurta sluoksniais, o tai išskiria verslo logiką nuo rodymo sluoksnio ir infrastruktūros.
Be to, šis moduliškumas leidžia kūrėjams keisti dalis arba technologijas nepažeidžiant kitų sistemos komponentų, o tai gali būti labai svarbu situacijose, kai tam tikros sistemos ar paslaugos gali pasenti arba pasenti.
Svogūnų architektūros sluoksniai
Svogūnų architektūros pagrindas yra koncentrinių apskritimų ar sluoksnių samprata, kurių kiekvienas atlieka atskirą funkciją ir sąveikauja su kitais aiškiai apibrėžtais būdais. Toliau išvardyti įvairūs svogūnų architektūros sluoksniai ir tai, ką jie apima:
Domeno sluoksnis
Čia įtraukta esminė programos domeno logika, giliausias svogūninės architektūros sluoksnis. Jame aprašoma duomenų struktūros, modeliai ir objektai, apibūdinantys programos komercinį domeną.
Verslo taisyklių vykdymas, patvirtinimas ir kitos esminės funkcijos, sudarančios pagrindines programos funkcijas, yra domeno lygmens atsakomybė. Paprasčiau patikrinti ir prižiūrėti, jei domeno logika yra atskirta nuo kitų lygių.
Taikymo sluoksnis
Programos sluoksnis yra tarp domeno sluoksnio ir infrastruktūros sluoksnio. Naudojimo atvejai, direktyvos ir kiti elementai sudaro programos logiką, kuri vykdo programos verslo logiką. Siekdamas atlikti savo funkcijas, taikomosios programos sluoksnis bendrauja su domeno sluoksniu.
Ji taip pat keičiasi duomenimis su infrastruktūros sluoksniu, kad galėtų skaityti ir rašyti duomenis. Be to, šis sluoksnis siūlo API, kurią infrastruktūros sluoksnis gali panaudoti verslo poreikiams patenkinti, ir yra atsakingas už tų reikalavimų pavertimą tinkamu kodu.
Infrastruktūros sluoksnis
Sluoksnis, kuris palaiko ryšį su išoriniais objektais, pvz., duomenų bazėmis, API ir išorinėmis paslaugomis, yra žinomas kaip infrastruktūros sluoksnis. Jis sąveikauja su domeno sluoksniu per sąsajas ir siūlo sąsajų, kurias nurodo programos sluoksnis, įgyvendinimą.
Duomenų saugojimas, tinklų kūrimas ir saugumas yra tik keletas ypatumų, kuriais šis sluoksnis pasirūpina prisijungdamas prie išorinių išteklių. Infrastruktūros sluoksnį galima pakeisti ir pridėti naujų funkcijų, nepažeidžiant likusios programos, išlaikant ją nepriklausomą nuo kitų lygių.
Pristatymo sluoksnis
Programos vartotojo sąsaja sudaryta iš rodinių ir valdiklių, o už jos valdymą atsakingas pateikimo sluoksnis. Norėdami gauti ir nustatyti duomenis bei valdyti vartotojo įvestį ir išvestį, jis palaiko ryšį su programos sluoksniu.
Kad būtų galima atlikti užduotis ir rodyti duomenis galutiniams vartotojams lengvai suprantamu būdu, šis sluoksnis veikia kartu su programos sluoksniu. Pateikimo sluoksnis turėtų būti atskirtas nuo kitų lygių, kad būtų lengviau pakeisti vartotojo sąsajas ir prižiūrėti kodų bazę.
5 esminiai svogūnų architektūros principai
Programinės įrangos dizainas pagrįstas daugybe svarbių idėjų, kurios sudaro svogūnų architektūrą. Šios gairės garantuoja kodų bazės moduliškumą, testuojamumą ir ilgalaikę priežiūrą. Pagrindinės svogūnų architektūros idėjos yra šios:
- Susirūpinimą keliančių klausimų atskyrimas: ši idėja reikalauja suskirstyti įvairius funkcinius programos komponentus į atskirus modulius arba sluoksnius. Kiekvienas sluoksnis turi būti nepriklausomas nuo kitų, nes jis turi atlikti tam tikrą vaidmenį. Dėl šio padalijimo laikui bėgant lengviau išbandyti, prižiūrėti ir atnaujinti kodų bazę.
- Koncentrinis sluoksnis: svogūnų architektūra apima programos sluoksnių išdėstymą į koncentrinius apskritimus, kurių centre yra centrinis domeno modelis. Programos verslo logika yra giliausiame sluoksnyje, kuris reiškia domeno modelį. Programos vartotojo sąsaja ir infrastruktūra pavaizduota išoriniuose sluoksniuose.
- Sluoksnių nepriklausomumas: svogūnų architektūros sluoksniai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito. Tai reiškia, kad tam, kad sluoksnis veiktų efektyviai, jis neturėtų priklausyti nuo kito sluoksnio. Vietoj to, kiekvienas sluoksnis turėtų būti nepriklausomas nuo kitų ir turėti gerai apibrėžtas sąsajas.
- Priklausomybės įpurškimas: naudojant svogūnų architektūrą, priklausomybės tarp sluoksnių valdomos naudojant projektavimo techniką, žinomą kaip priklausomybės įpurškimas. Tai apima priklausomybių tiekimą komponentui, o ne leisti jas generuoti pačiam. Dėl šios strategijos kodų bazė tampa lankstesnė ir prisitaikanti.
- Vienetų testavimas: svarbi svogūnų architektūros dalis yra vienetų testavimas. Kiekvienas sluoksnis turi būti sukurtas taip, kad bandymas būtų paprastas. Tai reiškia, kad kiekvienas sluoksnis turi turėti aiškiai apibrėžtą sąveiką su kitais lygiais ir jame neturi būti išorinių išteklių, pvz., duomenų bazių ar API. Kodų bazės patikimumas ir klaidų nebuvimas užtikrinamas vieneto testavimu.
Svogūnų architektūros privalumai
„Onion Architecture“, gerai žinomas programinės įrangos dizainas, turi daug privalumų tiek įmonėms, tiek kūrėjams. Kai kurie pagrindiniai svogūnų architektūros pranašumai yra išvardyti žemiau.
Mastelis
„Onion Architecture“ mėgstamas modulinis išdėstymas leidžia lengvai pakeisti programos mastelį. Dizainas sukurtas aplink pagrindinį domeno sluoksnį, kuriame yra programos verslo logika ir yra apsuptas kitų sluoksnių, susijusių su įvairiomis programos dalimis.
Programą galima lengvai išplėsti papildomomis funkcijomis ir galimybėmis dėl jos modulinės architektūros, nepažeidžiant pirminio domeno sluoksnio.
Be to, lengviau išlaikyti bendrą dizainą, nes atsakomybės lygiai skiriasi, o tai reiškia, kad vieno sluoksnio modifikacijoms nereikia keisti kitų sluoksnių.
Bandomumas
„Onion Architecture“ patikrinamumas yra vienas pagrindinių jos privalumų. Paprasčiau kiekvieną sluoksnį išbandyti atskirai, nes architektūra skatina atskirti problemas.
Kūrėjai gali sukurti vienetinius testus, kurie patvirtina kiekvieno komponento veikimą, suskirstydami programą į mažus, nepriklausomus komponentus. Tai ne tik užtikrina, kad programa tinkamai veiktų, bet ir palengvina klaidų paiešką ir taisymą.
Palaikomumas
Modulinė ir atsieta architektūra, kurią skatina „Onion Architecture“, palengvina programos priežiūrą laikui bėgant. Kūrėjai gali keisti vieną sluoksnį nepaveikdami kitų lygių, nes kiekvienas sluoksnis atlieka atskirą funkciją ir bendrauja su kitais sluoksniais per aiškiai apibrėžtas sąsajas.
Dėl to kintančius verslo poreikius galima lengviau pritaikyti visiškai neperrašant programos programinės įrangos.
Lankstumas
Pritaikoma Onion Architecture leidžia kūrėjams modifikuoti programą nepažeidžiant kitų sistemos komponentų. Kūrėjai gali pakeisti arba atnaujinti komponentus nekeisdami kitų sistemos komponentų, nes kiekvienas sluoksnis yra savarankiškas ir su kitais lygiais bendrauja tik per gerai apibrėžtas sąsajas.
Tai pašalina poreikį nerimauti dėl pagrindinių technologijų ir leidžia organizacijoms prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir klientų poreikių.
Trūkumai
Nors „Onion Architecture“ yra galingas programinės įrangos dizainas, turintis daug privalumų, jis nėra be trūkumų. Štai keletas svogūnų architektūros apribojimų:
- Padidėjęs sudėtingumas: Programos sudėtingumas gali padidėti dėl svogūninės architektūros, kuri yra vienas iš jos trūkumų. Kūrėjai turi išlaikyti daugiau kodo ir susidoroti su papildomu sudėtingumu organizuojant sąveiką tarp sluoksnių, nes programa yra padalinta į mažesnius, labiau modulinius komponentus.
- Stačia mokymosi kreivė: Kūrėjams, kurie nėra susipažinę su pagrindiniais projektavimo principais ir geriausia praktika, gali būti sudėtinga įsisavinti svogūnų architektūrą. Kad programa būtų patikima, valdoma ir keičiamo dydžio, kūrėjai turi žinoti, kaip tinkamai įdiegti architektūros sluoksnius ir sąsajas.
- Performance Overhead: Dėl reikalingų papildomų sluoksnių ir sąsajų svogūnų architektūra gali sumažinti programos našumą. Programos veikimą gali sulėtinti papildomas kodas ir sąveika tarp sluoksnių.
- Perdėta inžinerija: Naudojant „Onion Architecture“ iškyla galimybė, kad kūrėjai pertvarkys programą. Kūrėjai rizikuoja sukurti pernelyg sudėtingą, painų dizainą, per daug akcentuodami moduliavimą ir atsakomybės atskyrimą.
- Padidėjęs kūrimo laikas: „Onion Architecture“ diegimas gali užtrukti ilgiau nei kitų projektų kūrimo laiko ir pastangų požiūriu. Sluoksniai ir sąsajos architektūroje turi būti tinkamai suplanuoti ir suprojektuoti kūrėjų, todėl gali vėluoti kūrimo ciklas.
„Onion“ architektūros diegimas jūsų verslui
„Onion Architecture“ įgyvendinimas gali būti sudėtingas, tačiau naudojant sisteminį metodą tai gali būti lengviau. Kūrėjai, norėdami įgyvendinti svogūnų architektūrą, gali atlikti šiuos veiksmus:
- Pradėkite nuo domeno sluoksnio: Domeno sluoksnis turėtų būti pirmasis kūrėjų sukurtas sluoksnis, nes jis sudaro svogūnų architektūros pagrindą. Apibrėžkite objektus ir modelius, kurie atitinka programos verslo logiką.
- Apibrėžkite naudojimo atvejus: naudojimo atvejai rodo unikalias programos funkcijas. Kūrėjai turėtų atpažinti naudojimo atvejus ir nurodyti jų sujungimo procedūras.
- Įdiekite taikymo sluoksnį: Ankstesniame etape nurodytus naudojimo atvejus ir operacijas turi pritaikyti programos sluoksnis. Šis sluoksnis turėtų būti nepriklausomas nuo pateikimo ir infrastruktūros sluoksnių.
- Iįgyvendinti infrastruktūros sluoksnį: programa yra prijungta prie išorinių paslaugų, pvz., duomenų bazių ir API, per infrastruktūros sluoksnį. Šis sluoksnis turi būti nepriklausomas nuo taikomojo sluoksnio ir turi palaikyti ryšį su juo per sąsajas.
- Įdiekite pristatymo sluoksnį: Programos vartotojo sąsają pateikia pristatymo sluoksnis. Šis sluoksnis turi būti atskiras nuo kitų ir turi palaikyti ryšį su taikomuoju sluoksniu per sąsajas.
- Naudokite priklausomybės injekciją: Pagrindinis svogūnų architektūros komponentas yra priklausomybės injekcija. Kūrėjai gali garantuoti, kad sluoksniai yra nepriklausomi ir gali būti tikrinami atskirai, įterpdami priklausomybes į sluoksnius per sąsajas.
- Rašykite vienetų testus: norint įsitikinti, kad programa veikia taip, kaip numatyta, vienetų testai yra labai svarbūs. Kiekvienam architektūros sluoksniui kūrėjai turėtų sukurti vienetų testus, kad įsitikintų, jog jis veikia taip, kaip numatyta.
- Laikykite sluoksnius nepriklausomus: „Onion Architecture“ sluoksniai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito. Tarp lygių neturėtų būti jokių tiesioginių ryšių, o kiekvienas sluoksnis turėtų bendrauti su kitais per sąsajas.
Išvada
Apibendrinant, kiekviena programinės įrangos kūrimo pastanga turi prasidėti nuo prižiūrimo, švaraus kodo rašymo. Tai garantuoja, kad kodų bazė yra keičiamo dydžio, valdoma ir suprantama. Švarus kodas yra lengvai skaitomas, o tai palengvina derinimą ir modifikavimą.
Be to, dėl to sutrumpėja kūrimo laikotarpis, nes kodą lengviau suprasti ir jame yra mažiau defektų.
Veiksmingas dizaino modelis švaraus, ilgalaikio kodo rašytojams yra svogūnų architektūra. „Onion Architecture“ padeda užtikrinti, kad kiekvienas sluoksnis turi skirtingą pareigą ir yra izoliuotas nuo kitų sluoksnių, sugrupuojant problemas į įvairius sluoksnius..
Dėl galimybės dirbti su kiekvienu sluoksniu atskirai, atsakomybės atskyrimas leidžia lengviau keisti ir prižiūrėti kodą.
Palikti atsakymą